Kaip nugalėti gydytojų baimę?

Kaip padėti vaikui, bijančiam gydytojų

Psichologė Lina DaukantaitėVizitas pas gydytoją neretam suaugusiajam kelia įtampą, ką jau kalbėti apie mažuosius – neįprasta aplinka, nepažįstami žmonės, sveikatos negalavimai dažnam vaikučiui sąlygoja nerimą, baimę, irzlumą. O dar tie balti chalatai... Po skausmingesnės procedūros situacija tampa tik dar sudėtingesnė – kas gi ryšis vėl tai pakartoti. Taip ir įsisukama į baimės karuselę, iš kurios ištrūkti galima tik turint tam tikros informacijos.

Pirmiausia, aptarkime dažniausiai pasitaikančias baimes – tai padės geriau suprasti vaiką, surasti būdų jam pagelbėti.

Ko dažniausiai bijo vaikai prieš vizitą?

  • Atsiskyrimo. Ši baimė dažna vaikams iki septynerių metų. Vaikai dažnai bijo nepažįstamų žmonių, jaučiasi nesaugiai svetimoje aplinkoje, nepatirtomis aplinkybėmis.
  • Skausmo. Kuris suaugusiųjų galėtų sąžiningai prisipažinti nebijantis skausmo? Tai visiškai natūrali baimė – net ir dvimetrinis žaliūkas gali susigūžti prieš nemalonią procedūrą, net ir savimi pasitikinti mama paslapčiomis gali baimintis vizito pas odontologą. Taigi, ši baimė tikrai nesvetima ir vaikams.
  • Nežinomybės. Neturėdami pakankamai informacijos, nesusidūrę su analogiškomis patirtimis, vaikai gali įsivaizduoti įvairius baimę keliančius scenarijus, savitai interpretuoti procedūras, pavyzdžiui, bijoti numirti. O kur dar neaiškūs terminai, kurių reikšmė nesuprantama, gąsdinanti.
  • Bausmės. Būna ir taip – vaikas apsilankymą pas gydytoją gali traktuoti kaip bausmę už nederamą elgesį, gali jaustis kaltas, jog susirgo.
  • Ko konkrečiai bijo Jūsų vaikas lengviau pavyktų sužinoti, paprašius jo papasakoti, kaip įsivaizduoja būsimą apsilankymą pas gydytoją. Taip pat galima paprašyti nupiešti ar suvaidinti, naudojant žaislus. Psichologų pateikiamose rekomendacijose taip pat akcentuojama vaidmenų žaidimo nauda, kuomet vaikas gali pasijusti tiek gydytojo, tiek paciento vaidmenyse, tačiau siūloma pradėti nuo gydytojo vaidmens – tai suteikia šiek tiek daugiau kontrolės jausmo. Vaikučiai gali turėti ir iracionalių baimių, apie kurias mes, suaugusieji, net nesusimąstome.

Kaip tinkamai pasiruošti vizitui?

Pradėkite nuo savęs. Svarbu pačiam išlikti ramiam, – vaikutis matydamas, jog jo mama ar tėtis jaučiasi ganėtinai jaukiai gydymo įstaigoje, pasitiki gydytoju, tikėtina, taip pat jausis ramiau. Labai svarbus jūsų požiūris į gydytoją – jei jį vertinate kaip kompetentingą, malonų specialistą, vaikutis bus linkęs mažiau bijoti. Kadangi dažniausiai galėsite jį lydėti į procedūras, jūsų ramiame glėbyje mažasis jausis saugesnis.

Venkite šių dažnai pasitaikančių klaidų:

  • Negąsdinkite vaiko. Vaikas neturi jaustis kaltas, jog susirgo, gydymas neturėtų būti suvokiamas kaip bausmė, gydytojas – kaip baudėjas. Numatoma procedūra yra būtina tinkamai vaiko sveikatos priežiūrai – tokiu požiūriu vadovautis kur kas racionaliau. Tinkamų nuostatų formavimas svarbus tolesnei vaiko pasaulėžiūrai.
  • Nemeluokite. Tikėtina, jog gali kilti pagunda išvengti neigiamų emocijų prieš vizitą. Kartais tėvelius girdime sakant „tau neskaudės“, o po dešimties minučių ašarojantis mažylis garsiai išsako nusivylimą – skaudėjo, o tėveliai – melavo. Tokiu atveju vaikas ne tik susidūrė su nenumatyta grėsme, kuriai buvo nepasirengęs, bet liko dar ir apgautas. Todėl patariama apibrėžti ir paaiškinti numatomas procedūras, pavyzdžiui: „Gydytoja tave paskiepys, jog augtum tvirtas ir stiprus. Gali šiek tiek skaudėti, tačiau tai netruks ilgai.“ Prisimenant animacinį filmuką apie begemotą, bijojusį skiepų, galima sakyti, jog „skaudės ne ilgiau, nei ištarti BE – GE – MO – TAS“.
  • Nemenkinkite vaiko išgyvenimų. Venkite tokių ar analogiškų pastabų kaip „nebijok“, „neverk“, kadangi tokiu atveju greta baimės atsiras ir nuoskauda – skaudu būti neišgirstam. Vaikui gali būti nelengva atpažinti, įvardinti tai, ką jis jaučia, juolab išreikšti išgyvenimus socialiai priimtinu būdu. Verčiau pamėginkite įvardinti vaiko jausmus, nebijokite atrodyti šiek tiek nerimtais, vaizdžiai perteikdami vaiko emocijas – atspindėdami tiek veido išraiška, tiek kūno kalba, tiek verbaliai. Pavyzdžiui: „Ech, ta liga, per ją turiu eiti pas gydytoją, man pikta ir liūdna. Norėčiau žaisti namie, žiūrėti animacinius filmukus. Norėčiau, jog nebūčiau susirgęs.“

Kiti naudingi patarimai

Kūrybiškumas gali praversti keliais atvejais:

  • Galima pasitelkti vaizduotę, pasvajoti. Pavyzdžiui: „Kaip gera būtų, jei vaistai būtų skanūs kaip saldainiukai – suvalgei vieną ir jau sveikas.“ Arba apie stebuklingą lazdelę, kuri padėtų niekada nesirgti. Nesveikuoti nėra malonu nė vienam mūsų ir mintis apie stebuklingą išgijimą padėtų nors šiek tiek atsipalaiduoti. Antra vertus, taip galime nukreipti dėmesį – nuo procedūros link malonaus jausmo būti sveikam.
  • Žaidimų terapijos nauda. Žaislinis gydytojo rinkinys, baltas chalatas, mylimas meškutis ar lėlė paciento vaidmenyje neretai tampa puikiu būdu nuodugniau susipažinti su gydytojų darbo specifika, didina susidomėjimą šia veikla, mažina nežinomybės baimę. Gali padėti ir knygelės, animaciniai filmukai. Galima sugalvoti savo pavadinimus gydytojų įrankiams – taip kur kas linksmiau ir kūrybiškiau.
  • Panaudokite mėgstamą žaislą ir vizito metu. Visų pirma, tai gali pagelbėti, nuraminti vaiką. Antra vertus – tai puikus būdas padėti vaikui susipažinti su procedūra, pirmiausiai gydytojui „gydant“, pvz., meškutį.

Suteikite informacijos:

  • Venkite neapibrėžtumo. Kuo konkrečiau paaiškinsite, tuo vaikučiui bus ramiau. Antraip išgirdus, jog teks duoti kraujo, vaikas gali išsigąsti, kad visas kraujas išbėgs ir nebeliks. Todėl geriau paaiškinti, kiek kraujo gydytojas paims, kokiu tikslu, ką vėliau darys su krauju ir pan.
  • Galima surašyti vaiką neraminančius klausimus ir pamėginti į juos atsakyti pačiam ar su specialisto pagalba.
  • Galima susikurti konkretų planą, jį aptarti su vaiku. Tai padės jam geriau perprasti procedūrų eigą, kas, savo ruožtu, šiek tiek mažina baimės jausmo išgyvenimą. Na, o kaip tą planą pateikti vaikui – tai jau tėvelių fantazijos reikalas. Galbūt kaip pasaką, galbūt kaip spalvotų piešinėlių seką, galbūt jūs rasite dar kitą šaunų būdą. Suplanuotas apdovanojimas „už drąsą“ po vizito pas gydytoją (pavyzdžiui, bendras smagus žaidimas) taip pat gali šiek tiek sumažinti juntamą diskomfortą. Dar viena galima idėja – grįžus galima papasakoti namie likusiam artimajam (pavyzdžiui, močiutei) visą įvykių eigą, pasidalinti išgyvenimais.
  • Suteikite vaikams galimybę rinktis. Ką jie norėtų, jog gydytojas apžiūrėtų pirmiausiai? Gerklytę? Pilvuką? Galima leisti aptarti neskanių vaistų vartojimą, apmąstyti visus būdus, kuriais nemalonus vaistas galėtų lengviausiai būti išgeriamas.
  • Pavyzdys užkrečia. Jei atvykote su kelias vaikais ir vienas jų, galbūt vyresnėlis, mažiau bijo gydytojų, pravartu leisti šiam pirmajam atlikti procedūras, taip padrąsinant ir mažąjį.

Bijantiems odontologų

Be abejonės, tinka visi prieš tai įvardinti patarimai. Taip pat galima atsižvelgti į keletą specifinių pastabų:

  • Kuo anksčiau pradėsite lankytis pas odontologus, tuo geriau. Tai vaikui padės įprasti, suvokti, jog galima kreiptis į odontologą tiek profilaktikos tikslais, tiek suskaudus dantukui.
  • Akcentuokite, jog vizitas pas gydytoją odontologą yra būtinybė, o ne pasirinkimas. Tinkama dantų priežiūra padeda išsaugoti sveikus dantis, padeda turėti spindinčią, gražią šypseną.
  • Rodykite tinkamą pavyzdį – jis moko geriau nei bet kokie teoriniai pasakojimai. Antra vertus, nepatartina leisti vaikučiui stebėti jums atliekamos procedūros – jei jūs nerimaujate, bijote galimo skausmo, tai matydamas vaikutis gali tik dar labiau išsigąsti.
  • Nepasakokite vaikams istorijų apie skausmingas procedūras jūsų vaikystėje ar dabartyje!
  • Suteikite vaikams informacijos, naudodamiesi žaismingu žodynu, atitinkančiu vaiko amžių, pvz., „dantukų bėduliai“ ar pan. Akcentuokite pozityvius aspektus, pavyzdžiui, jog po vizito pas odontologą vaiko dantys bus stiprūs, sveiki ir gražūs.
  • Galima parepetuoti vizitą – paprašius vaikučio išsižioti, skaičiuoti dantukus su dantų šepetėliu (tik neimituokite gręžimo garso!). Galima naudoti veidrodėlį, panašų į gydytojų naudojamą. Pravartu „gydyti“ žaislų dantukus, tai gali padėti ir siekiant išmokyti taisyklingos dantų priežiūros įpročių.
  • Pasitarkite su gydytoju, kaip jums geriausia elgtis vizito metu.

Apibendrinant galima būtų teigti, jog pirmiausia reikia stengtis suprasti vaiką, jo jausmus. Vėliau reikėtų suteikti konkrečios, apibrėžtos informacijos. Šiek tiek nurimus, galima pasiūlyti galimybę rinktis. Svarbu akcentuoti pozityvius dalykus – sveikatą, gerą savijautą. Pasitikėkite gydytoju, nebijokite pasitarti su juo.

Pasitelkus meilę, supratimą, lašelį humoro galima įveikti net ir baisiausius baubus. Mama ar tėtis tikrai turi savyje truputėlį stebuklingų galių, tik reikia nepamiršti jomis pasinaudoti.

Atgal