13 02 / 2018

Vienišumas ar vienatvė?

Si vis amari, ama*

arba

Apie vienišumą iš esmės

Vienišumas ar vienatvė?

Šiuo metu pasaulyje gyvena apie aštuonis milijardus žmonių, regis, daugiau nei pakankamai, kad kiekvienas surastų savo artimą sau žmogų. Tačiau didėjant bendram gyventojų skaičiui, vienišumo problema neišnyksta. Kas lemia tokį paradoksą ir ką tai reiškia?

Pirmiausia reikia atskirti dviejų skirtingų sąvokų niuansus – vienišumo bei vienatvės. Vienatvė – buvimas vienumoje, atskirtam nuo kitų. Ji gali būti lydima pozityvių emocijų, atpalaiduoti. Tuo tarpu vienišumas – neigiamų emocijų lydima būsena, lūkesčiams tarpasmeninių santykių atžvilgiu neatitinkant esamos situacijos. Būtent vienišumas kelia psichologinį diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus.

Psichologai, tyrinėję sąsajas tarp vienišumo bei fizinės sveikatos kokybės, pastebi, jog vieniši žmonės dažniau skundžiasi silpnesniu imunitetu, prastesne miego kokybe, turi didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Pastebimos sąsajos tarp vienišumo bei valgymo sutrikimų. Žmonės, manantys, jog liks vieniši ateityje, gali pasižymėti prastesniais valgymo įpročiais, dėl to gali atsirasti nutukimo problemų, pastebėtas stipriau išreikštas agresyvumas.

Nemažai sąsajų tarp vienišumo išgyvenimo ir psichinės sveikatos. Žmonės, kurie jaučiasi vieniši, linkę prasčiau vertinti tiek save, tiek aplinkinius, jie neretai drovesni, nerimastingesni. Ilgalaikis vienišumas sietinas su didesne atstūmimo baime bei priešiškumu, labiau kreipiamas dėmesys į kritiką, nepritarimą, akcentuojami neigiami santykių aspektai. Juntamas menkesnis pasitenkinimas bendravimu, ilgainiui sumažėja bendravimo įgūdžiai, o tai suformuoja uždarą santykių ciklą – žmogus jaučiasi vienišas, mėgina bendrauti, tačiau nusivilia, nerasdamas kuo pasitikėti, neaptikdamas bendrystės, tada vėl jaučiasi vienišas.

Tikėtina, jog žmogus, kurio netenkina esama savijauta, bus linkęs ieškoti sprendimo. Tačiau kai kada pastangos pakeisti savijautą gali būti neveiksmingos.

Neefektyvūs būdai spręsti vienišumo problemą

Perdėtas įsitraukimas į darbą. Kai kurie žmonės mėgina kompensuoti vienišumo jausmą, pernelyg daug laiko bei jėgų skirdami darbinei veiklai. Tai galima būtų sieti su gynybos mechanizmu – nuneigiant, išstumiant jausmus, mėginant susitelkti ties veikla. Visgi ilgainiui tai gali tik gilinti esamą problemą dėl nutrūkstančių saitų, mažėjant galimybių užmegzti naujus santykius.

Žalingų įpročių grėsmė. Pasirinkus priklausomybę keliantį elgesį rizikuojama, jog išgaravus atpalaiduojančiam poveikiui, užgniaužtas vienišumas sugrįš tik dar didesne jėga, susiduriant su socialinėmis problemomis.

Pernelyg greitas įsitraukimas į neperspektyvius santykius ar netinkamos žmonių grupės pasirinkimas. Kai kada žmonės pasirenka netinkamus sau ryšius manydami, jog bet kokie santykiai yra geriau nei juntamas vienišumas. Visgi nutrūkus šiems santykiams vienišumo jausmas, tikėtina, tik dar labiau padidėja. Įsitraukimas į grupės veiklą, kuri prieštaringai vertinama visuomenėje, tik gilina priešiškumo jausmo išgyvenimą bei atskirtį.

Populiarumo paieškos. Kartais manoma, jog pripažinimas, populiarumas gali padidinti saugumo jausmą ar net padėti įveikti vienišumo pojūtį. Tačiau tai tėra iliuzija – esant platesniam ratui pažįstamų labiau tikėtini paviršutiniški ryšiai, kas nepadeda atliepti emociškai glaudžių santykių poreikio.

Apibendrinant galima pastebėti, jog nei bėgimas nuo savo išgyvenimų, nei pastangos juos patenkinti skubotai, paviršutiniškai, veikiausiai, nesuteiks trokštamų rezultatų.

Galimai veiksmingi būdai įveikti vienišumą

Atliktų psichologinių intervencijų metu apžvelgti keturi galimai veiksmingi būdai: a) socialinių įgūdžių lavinimas (mokoma, kaip užmegzti bei palaikyti pokalbį, sakyti bei priimti komplimentus, bendrauti telefonu, išmokti jaustis jaukiai tylos pauzių metu), b) socialinės paramos skatinimas, kas gali būti veiksminga žmonėms, susiduriantiems su pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis – gyvenamosios vietos pakeitimu, ekonominėmis sąlygomis ir pan., c) socialinių interakcijų didinimas (pavyzdžiui, bendravimo grupės) bei d) neefektyvių mąstymo modelių keitimas. Pastebėta, jog būtent pastarojo pobūdžio intervencijos buvo veiksmingiausios, siekiant sumažinti vienišumą. Autorių nuomone, pravartu išmokti pastebėti savo įsitikinimus, neigiamas mintis apie tarpasmeninius santykius vos joms kilus, performuluoti jas kaip hipotezes – galimai teisingas, galimai klaidingas. Galop, pamėginti pažvelgti į situaciją alternatyviai – galbūt žmogus, su kuriuo mėginta bendrauti yra uždaresnio būdo, galimai bendravimas yra sąlygotas situacijos aspektų.

Svarbu sau pripažinti, jog jaučiamas vienišumas, tačiau nenugrimztant į savigailą, priešingai – įsisąmoninant, jog tik pats žmogus yra pajėgus kažką pakeisti. Svarbu suvokti, jog natūralu jaustis vienišam vienu ar kitu gyvenimo periodu, būti vienam – nieko gėdingo ar neįprasto. Visgi manant, jog vienam nepavyks susidoroti su išgyvenimais, derėtų pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu. Antra, svarbu prisiminti, jog bet kokie reikšmingi tarpasmeniniai santykiai, paremti pagarba bei pasitikėjimu, susiformuoja per ilgesnį laiką, net ir ilga kelionė pradedama nuo mažų žingsnelių.

Tuo pirmuoju žingsniu galėtų tapti atsigręžimas ne į išorę, ieškant draugijos, o į save – kas Tu? Koks Tu? Kas suteikia Tau laimės? Tai gali padėti geriau pažinti save, įsitraukiant į širdžiai mielą veiklą.Galima prisiminti pomėgius, anksčiau teikdavusius džiaugsmo. Antra vertus, galbūt kaip tik dabar atėjo laikas perkainoti savo vertybes, kasdieninius įpročius – naujovės padeda išvengti stagnacijos. Galima išsivaduoti iš metų metais kauptų nereikalingų daiktų, pasiliekant tik mielus širdžiai, galima perstumdyti baldus kambaryje, galima perskaityti knygas, kurių neprisiruošdavai perskaityti, galima susiruošti į kelionę, išmokti skambinti pianinu. Suteikiant sau laisvę pažinti pasaulį, galima geriau pažinti save. Vienas galimų variantų – išmėginti trumpalaikius iššūkius, pavyzdžiui, skirti 30 dienų kokio nors įpročio formavimui ar įgūdžio lavinimui. Taigi, kuo užsiimti tau gera? Kur tau gera būti?

Kas Tau yra meilė? Jei jau užsiminiau apie neperskaitytas knygas, rekomenduočiau Gario Čapmano (Gary Chapman) „Penkios meilės kalbos“. Anot autoriaus, kiekvienam mūsų būdinga vyraujanti meilės kalba, kuri gali būti: a) palaikymo žodžiai (komplimentai, padrąsinimai, žodžiai, pasakyti švelnia, malonia intonacija); b) laiko leidimas kartu, skiriant visą dėmesį kitam žmogui. Šiai meilės kalbai priskirtinas nuoširdus pokalbis išklausant, pamėginant suprasti. Labai pravartu įsisamoninti skirtumą tarp komplimentų (taip tarsi pozityviai įvertinant kitą) bei minimo empatiško pokalbio – nevertinant, tiesiog būnant greta ir leidžiant kitam būti; c) paslaugos. Suteikiant žmogui tai, ką jis tikėtųsi tave darant; d) dovanos; e) fizinis prisilietimas.

Praktikoje tenka pastebėti, jog žmonėms įdomu perprasti, kokiais būdais jie linkę rodyti palankumą, dėmesį, kokiais būdais jo sulaukia. Naudinga pasamprotauti, kaip jie patys sau galėtų suteikti meilės, asmeniškai reikšminga meilės kalba. Padovanoti sau bilietą į koncertą po sunkios darbo savaitės? Pagirti save? Įsiklausyti į save? Daugumai patinka apkabinti mylimą naminį gyvūną – štai tau ir fizinis prisilietimas. Kuo savosios meilės kalbos įsisąmoninimas gali būti naudingas? Mažiausiai dėl dviejų priežasčių – pirma, jis padeda prisimininti, jog visiškai patenkinti savo lūkesčius galite tik Jūs pats. Taip galima išmokti meilės rūšies, kuri yra stabili, nepriklausanti nuo aplinkybių. Antra, perpratus meilės sau aspektus, savo meilės kalbą, lengviau suvokti, ko ieškoti, kurlink kreipti dėmesį.

Sveika gyvensena. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, ypač jei tai skirta nuotaikos fono pagerinimui, gali sustiprinti pozityvų savęs vertinimą, tapti natūraliu frustracijos įveikimo šaltiniu. Retsykiais vienišumo bei liūdesio kamuojami žmonės siekia save paguosti maistu. Tai gali trumpam nuraminti, tačiau ilgainiui, tikėtinas kaltės jausmo išgyvenimas. Sąmoningai įvertinant emocijas bei mintis, nebelieka prasmės nuo jų bėgti, neigti, išstumti. Svarbu įvertinti miego kokybę – būnant vienam, galite eiti miegoti bei keltis Jums palankiu metu.

Išmokti išnaudoti laiką vienumoje išmintingai. Kai kada žmonės mano, jog laimės receptas yra tiesiog užsiimti veikla, kuri teikia džiaugsmą. Tai gali būti ne visai tiesa. Džiaugsmo gali suteikti pasivaišinimas visa ledų dėžute išsyk, viso serialo sezono serijų peržiūra ir panašaus pobūdžio užsiėmimai. Visgi ilgainiui neįsisąmoninta veikla, kuri trumpam pradžiugino, gali suteikti priešingą rezultatą. Geriau save pažinus, galima skirti daugiau laiko prasmingo pomėgio vystymui bei ko nors reikšmingo kūrimui. Sukūrus ką nors prasminga, veikiausiai apims pasididžiavimo savimi jausmas. Vertėtų pradėti nuo mažų dalykų, kol tai taps įpročiu.

Išmokti vertinti dabartį. Mes esame tuo, kuo sąlygojo būti praeities patyrimas. Svarbu atleisti sau, įsisąmoninti padarytas klaidas. Klaidos tikrai neapibrėžia to, kuo galime būti ateityje. Ligšioliniame kelyje veikiausiai teko susidurti su aibe iššūkių, apribojimų, tačiau kažkokiu būdu pavykdavo didžiąją dalį jų išspręsti. Gyvenimas gali būti sudėtingas, tačiau bent kartais visai nebūtina savęs kamuoti mintimis apie esamas ar laukiančias problemas, užuot pasimėgavus puodeliu kvapnios arbatos.

Atminkite, vienišumas neapsprendžia, koks esate žmogus, kadangi tai – tėra būsena. Išnaudoti šią būseną galima tiek savigriovos tikslu, nusprendžiant tapyti savo gyvenimą tik murzinais pilkai rusvais tonais, užsidarant bokšte ir tampant pačiam sau drakonu. Arba pripažįstant, jog iš dalies šis jausmas gali liūdinti, sąlygoti nusivylimą, tačiau jis turi ir išlaisvinančią, atskleidžiančią pusę, kuri gali padėti prisiminti savo spalvas. Jei visą gyvenimą norėjosi tapyti kobalto mėlynumo akvarele, galbūt pats laikas pradėti? Tapk tuo, kuo esi. Ir, tikėtina, jog šalia atsiras kitų žmonių, kurie tapo žaliais, geltonais ar koralų rausvumo potėpiais. Kaip sakė Seneka, jei nori, kad tave mylėtų, pats mylėk*.

Naudoti šaltiniai:

1. Chapman, G. Penkios meilės kalbos. Vilnius: Alma littera, 2017;
2. Jarrett C. Real cures for loneliness: guide to thriving on your own.BookRixGmbH&Co, 2013;
3. Masi C. M. et al A Meta-Analysis of Interventions to Reduce Loneliness. Sage Journals. Personality and social psichology review. 2010 rupgj. 17;
4. Southward, M. W., et al Loneliness mediates the relationship between emotion dysregulation and bulimia nervosa/bingeeating disorder psychopathology in a clinical sample. Eating and Weight Disorders – Studies on Anorexia, Bulimia and Obesity. 2014, 509-513;
5. https://www.developgoodhabits.com/how-to-be-happy-alone/
6. https://www.psychologytoday.com/blog/the-science-success/201010/the-cure-loneliness